Per pastarąjį mėnesį Lietuvoje naujų atvejų skaičius 100k gyventojų per 14 dienų svyravo netoli 250. Palyginus situaciją vasario 17 su kovo 20 duomenys rodo, kad nors didesnėje dalyje Lietuvos situacija gerėja, ~40% Lietuvos gyvena savivaldybėse, kuriose situacija suprastėjo.
Turint omenyje britiškos atmainos plitimą, situacija neramina, nes su epidemija yra kaip su šaukštu deguto. Patekęs į medaus statinę jis sugadina visą medų. Rudenį buvo panašiai, situacijai suprastėjus Raseiniuose ir Radviliškyje, tai po to persidavė į visą šalį. Esminis skirtumas, kad rudenį judėjimas tarp savivaldybių buvo neribojamas, na ir kad nelabai aišku, koks buvo tuometinės vyriausybės epidemijos valdymo planas.
Kas džiugina, tai kad per mėnesį teigiamų tyrimų dalis sumažėjo didesnėje dalyje savivaldybių. Pasiskirstymas gana aiškiai pasislinko į geresnę pusę.
Naujų atvejų skaičiaus rodiklis nors irgi pajudėjo į geresnę pusę, bet jo variacija padidėjo.
Kodėl taip įvyko iš dalies matosi grupuojant savivaldybes pagal LRV nustatytus scenarijus. Laikant kad A, B1 ir B2 yra “geri” scenarijai, C1 ir C2 “vidutiniai” o, C3 ir D - “blogi”, gaunasi kad 15 savivaldybių (kuriose gyvena virš 1 mln gyventojų) per mėnesį neišėjo iš “blogo” scenarijaus. Visos likusios savivaldybės (išskyrus 4) savo situaciją pagerino.
Palyginus rodiklių pasiskirstymus tarp “blogų” ir “gerų” savivaldybių gana aiškiai matosi, kad ten kur situacija nebuvo gera ji pablogėjo.
Savivaldybėse, kurios išliko D ir C3 scenarijuose situacija nėra vienoda. Elektrėnų rajono ir Alytaus miesto savivaldybės spėjo pabuvot C1 ir C2 scenarijuose, ir ten situacija pablogėjo tik per šią savaitę. Klaipėdos mieste situacija po truputį gerėjo. Labiausiai neramina Vilniaus miesto ir rajono situacijos ženklus pablogėjimas. Ten gyvena maždaug ketvirtadalis Lietuvos ir per mėnesį abi savivaldybės stipriai priartėjo prie blogiausio D scenarijaus.
Ši analizė deja neatsako į klausimą dėl ko vienose savivaldybėse situacija gerėja, o kitose ne. Britiško variantas būtų kaip ir labai geras paaiškinimas, bet deja duomenys apie jos paplitimą yra per padriki, kad iš jų būtų galima ką nors spręsti. Akivaizdu, kad tose savivaldybėse, kuriose situacija negerėja reikia imtis papildomų priemonių, kad iš ten situacija neišplistų į tas kuriose ji yra gerėjanti. Kadangi situacija su NVSC yra įstrigusi, tai vienintelė alternatyva kontaktų nustatymui yra profilaktinio testavimo išpėtimas. Tada vietoje to, kad atvejus nustatinėti po užsikrėtimu, ty reaguoti po įvykio, bus galima atvejus nustatyti proaktyviai. Su profilaktiniu testavimu buvo suvaldyta situacija ligoninėse ir pilotinis mokyklų projektas parodė, kad jis veikia ir mokyklose. Tai reikia jį plėsti ir taikyti visose veiklose kurios yra atidarytos. Profilaktinis testavimas turi būti privalomas bet kokios veiklos atsidarymo kriterijus. Paleidus profilaktinį testavimą gal galų gale pagerės iš mirties taško nejudantis keturiasdešimt procentų nežinomų kur užsikrėtė atvejų rodiklis. Tai kad per 3 mėnesius vis dar negalime kiekybiškai nusakyti epidemijos plitimo priežasčių yra nepatenkinama situacija.